安徽25选5玩法|安徽25选5

Nuo naujos Europos S?jungos direktyvos, numatan?ios vienkartini? plastik? gamini? ribojim? ES, iki ?okiruojan?i? vaizd? ir pasikartojan?i? ?inu?i? apie nugai?usius banginius, kuri? organizmuose rasta po keliasde?imt kilogram? neatsakingai ?moni? i?mest? plastiko atliek?. ?ios ir kitos su aplinkosauga susijusios temos pastar?sias savaites vie?ojoje erdv?je sulauk? palyginus gerokai daugiau d?mesio. Tokiame kontekste da?niau nei ?prastai nuskamb?davo ir ??iedin?s ekonomikos“ terminas.

?iedin? ekonomik? (kurios principas yra efektyvus i?tekli? naudojimas: gaminti – > naudoti -> gr??inti -> gaminti ir t.t.) galima ?vardyti kaip pastebim? pasaulin? tendencij?. Tai kelias, kuriuo jau eina ar dar tik pradeda eiti miestai ir valstyb?s. I?skirtiniai pavyzd?iai ?iedin?s ekonomikos kelyje – Slov?nija, ?vedija, Nyderlandai; lyderiaujantys miestai – Liubliana, Helsinkis, Haga, Oslas ir kt. ?iuose miestuose ir valstyb?se jau kur? laik? neapsiribojama po?iūriu, kad u?tenka tiesiog rū?iuoti ir perdirbti atliekas, tod?l aplinkos apsaugos po?iūriu jie yra kur kas pa?angesni.

Nors sektin? gerosios praktikos pavyzd?i? turime ir Lietuvoje, tenka pripa?inti, kad did?iosios verslo ir visuomen?s dalies dar laukia per?jimas nuo dabartinio vadinamojo linijinio ekonomikos modelio ? ?iedin?s ekonomikos keli?. Galimyb?s jo i?vengti, bandyti ?apva?iuoti“ atidedant atei?iai – n?ra. Europos Komisija akcentuoja, kad linijin?s ekonomikos modelis i?sikv?p? ir kelia gr?sm? Europos konkurencingumui. Prognozuojama, kad globaliu mastu reik?mingas pokytis ?ioje srityje ?vyks po de?imties met?. Tod?l Lietuvos pramoninink? konfederacijos kartu su Lietuvos inovacij? centru organizuojamose diskusijose ?iedin?s ekonomikos tematika klausiame ne ?ar verta imtis poky?i??“, o ?kam ir kokius poky?ius būtina ?gyvendinti“?

Linijin?s ekonomikos modelis i?sikv?p? ir kelia gr?sm? Europos konkurencingumui.

?inoma, ne visos Lietuvos pramon?s ?mon?s vienodai traktuoja būsimus poky?ius. Vieniems tai i??ūkiai, kitiems – galimyb?s. Iki 2035 m. Lietuvoje ?iedin?s ekonomikos srityje u?sibr??ti tikslai paveiks ne tik perdirbimo pramon?s atstovus, ta?iau vis? versl?.

Diskutuodami su verslo ir visuomenini? organizacij? bei vald?ios atstovais, ie?kome sprendim?, kurie leist? panaikinti verslo posūk? ? ?iedin? ekonomik? apsunkinan?ius barjerus: technologinius, reguliavimo, o svarbiausia – kultūrinius – t. y. dar tik augant? vartotoj? susidom?jim? aplinkosauga ir palyginti ?em? ?sitraukim? ? aplink? tausojan?ias veiklas; bei ekonomi?kai pagr?st? ?iedin?s ekonomikos modeli? trūkum?.

Kuo grei?iau tai pavyks, tuo papras?iau ?vyks pramon?s transformacija, suskubsime i?naudoti atsiverian?ias galimybes – juk jei mes nesukursime ir ne?gyvendinsime inovatyvi? ir aplink? tausojan?i? sprendim?, tai padarys kiti, o mums beliks juos perimti ar kopijuoti. Be to, ma??ja ir d?l to brangsta turimi i?tekliai, tod?l privalome i?mokti juos naudoti protingiau. I?mok? pa?aboti nauj? ?aliav? poreik? ir pakeisti jas turimomis ?aliavomis – tapsime ma?iau priklausomi nuo importo ir galiausiai – prisid?sime prie CO2 p?dsako ma?inimo.

Prireiks daug vis? mūs? bendr? pastang? sukurti u?dar? cikl?, o pramon?s ?mon?ms – u?sitikrinti konkurencin? prana?um?. Pavieniui ?mon?ms veikti prakti?kai ne?manoma, tam būtinos kolektyvin?s pastangos. Reik?s bendradarbiauti tiek savo organizacijoje, tiek i?or?je su tiekimo grandine, vald?ios institucijomis ir klientais. D?iugu, kad verslo inicijuojamose diskusijose vis aktualesn?mis tampan?iomis temomis dalyvauja ir pagrindini? ?ioje srityje – Ekonomikos ir inovacij? bei Aplinkos ministerij? atstovai, kuri? artimiausiu metu laukia nema?as i??ūkis – perkelti priimt?, su ?iedine ekonomika siejam? Europos direktyv? reikalavimus ? nacionalin? teis?.

Raminta Radavi?ien? yra Lietuvos pramoninink? konfederacijos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktor?


?. m. baland?io 2 d. ?vyko antroji?Lietuvos pramoninink? konfederacijos ir Lietuvos inovacij? centro organizuojamo rengini? ciklo apie ?iedin? ekonomik? diskusija. ??kart drauge su? V?? ??iedin? ekonomika“ organizuota diskusija vadinosi ??iedin?s ekonomikos sankry?oje”.?

Prisegti renginyje pristatyti prane?imai:

Daivos Jakait?s, Europos Parlamento biuro Lietuvoje vadov?s, “ES aplinkos politika, ?iedin? ekonomika, Europos Parlamento sprendimai”

Domantas Tracevi?ius, V?? “?iedin? ekonomika”

Ilona Golovaciova, Ekonomikos ir inovacij? ministerijos Pramone 4.0 skyriaus ved?ja “Ekonomikos ir inovacij? ministerijos iniciatyvos ?iedin?s ekonomikos srityje”

Agne Bago?iūt?, Aplinkos ministerijos viceminist?, “Pramon?s transformacija, ?gyvendinant vienkartinio plastiko naudojimo ribojimo direktyvos reikalavimus”

Arūn? Andrulionien?,Vie??j? pirkim? tarnybos Metodin?s pagalbos skyriaus vyresnioji patar?ja, “Vie?ieji pirkimai ir ?iedin? ekonomika”

Giedre Ramanauskiene, Inovacij? analiz?s ir politikos departamento vadov?, “EKO inovacijos verslo akimis”

Per M?ller, Head of Symbiose & Symbiosis Center Denmark, Success Story: Industry Symbiosis in Denmark?

Werner Bosmans, DG Environment, A European Strategy for Plastics in the circular economy

 

 

ARTIMIAUSI RENGINIAI

FACEBOOK

安徽25选5玩法 最新欢乐生肖娱乐 重庆欢乐生肖全天计划 时时彩后三包胆怎么卖 经典单机麻将二人麻将 客户管理app 熊猫二人麻将技巧 排列3绝杀6码 时时彩代理招商平台 内蒙古时时走势带线图 宝盈app下载