安徽25选5玩法|安徽25选5

Lietuvos pramoninink? konfederacija vienintel? ?alyje pristato auk??iausio lygio Lietuvos ?moni? vadov? nuomoni? ir prognozi? apklausos analiz?.

Atliekamos apklausos tikslai – sukurti pastov? ir lengvai interpretuojam? Lietuvos ?moni? lūkes?i? indikatori?. Apklausos metu surinkti atsakymai i? did?iausi? Lietuvos ?moni? vadov?, kuri? buvo pra?oma ?vertinti sektori?, kuriuose jie dirba, dabartin? pad?t? ir perspektyvas.

Naudojant statistinius metodus ir skai?iavimus, atsakymai ? pateiktus klausimus yra konvertuojami ? interaktyvi? skaitin? i?rai?k? – Lūkes?i? indeks?, kuris svyruoja skal?je nuo 0 iki 100. Didesn? kaip 50 punkt? lūkes?i? indekso reik?m? parodo, kad ?alies pramon? augs. Tarp 40 ir 50 punkt? svyruojanti reik?m? rodo, kad pramon?je vyrauja neai?kios nuotaikos. Ma?esn? negu 40 punkt? indekso vert? liudija, jog pramon?je ?sivyravo ai?kus nuosmukio laikotarpis.


Pramon?s lūkes?i? indeksas

2018 m. II pusme?io PLI santrauka

Did?iausi? Lietuvos gamintoj? lūkes?iai 2018 m. antrajam pusme?iui pozityvūs ir ?ada tolesn? Lietuvos apdirbamosios gamybos pl?tr?. Antrojo 2018 m. pusme?io pramon?s lūkes?i? indekso reik?m? siekia 71 punkt? ir gerokai (21 punktais) vir?ija kritin? 50-ies punkt? rib?, skirian?i? pl?tr? nuo susitraukimo.??

Did?iausias optimizmas antrajam pusme?iui yra fiksuojamas metal? ir in?inerin?s pramon?s sektoriuje. Palyginti su 2017 m. antruoju pusme?iu, pager?jo tekstil?s pramon?s, metal?, ma?in? ir ?rengini? bei chemijos pramon?s lūkes?iai.??moni? pateiktos prognoz?s nuteikia pozityviai, nes nutraukta du pusme?ius i? eil?s fiksuota gamintoj? optimizmo ma??jimo tendencija.


2018 m. I pusme?io PLI santrauka


Lietuvos pramoninink? konfederacija (LPK) nuo 2015 m. rengia ir pristato Pramon?s lūkes?i? indeks? (PLI) – apklausos pagrindu paruo?t? auk??iausio lygio Lietuvos vadov? nuomoni? ir prognozi? analiz?. Pirmoje ?io pusme?io PLI dalyje aptariamos pagrindin?s gamybos ir gamybini? paj?gum?,eksporto, vidaus vartojimo ir darbo rinkos tendencijos bei ap?velgiamos pagrindin?s gr?sm?s apdirbamosios pramon?s sektoriuje, antrojoje – verslo atstov? ??valgos apie eksporto pl?tr?.

2018 m. I pusme?io apklausos rezultatai rodo, kad Lietuvos pramon?s nuotaikos? i?lieka optimistin?s? ir ?? pusmet? siekia 62 punktus. Vis d?lto, negatyviai nuteikia tai, kad nepaisant spar?ios gamybos apim?i? ir eksporto pl?tros, verslo optimizmas krenta antr? pusmet? i? eil?s. Tokia tendencija signalizuoja, jog verslas pastaruoju metu dirba padidintos rizikos aplinkoje.


2017 m. IV ketvirt? did?iausi? pramon?s ?moni? vadov? nuotaikos lieka optimistin?s, ta?iau lyginant su ankstesniu ketvir?iu, optimizmo lygis pramon?je suma??jo. Tok? rezultat? lemia itin prasti maisto ir g?rim? pramon?s vadov? lūkes?iai, jau?iami d?l neigiamos i?augusi? akciz? ?takos vartojimui. Vis d?lto, kitos pramon?s ?akos tikisi i?laikyti gana stabilus rezultatus. ?

2017 m. IV ketvirt? apdirbamosios gamybos lūkes?i? indekso reik?m? siekia 60 punkt?, t.y vyrauja teigiamos nuotaikos, prognozuojamas nuosaikus augimas. Prie suma??jusio (III ketv. – 67 punktai) pramon?s optimizmo labiausiai prisid?jo maisto ir g?rim? pramon?s sektorius – ?ia lūkes?i? indekso reik?m? (35) apskritai nesiekia 50 punkt? ribos, kas rodo apie besiformuojan?ias gr?smes ir neapibr??tum? maisto pramon?je.

2017 m. II ketv. PLI santrauka


Lietuvos pramoninink? konfederacija (LPK) vienintel? ?alyje kas ketvirt? atlieka ir pristato auk??iausio lygio 120 Lietuvos ?moni? vadov? nuomoni? ir prognozi? apklausos analiz? – Pramon?s lūkes?i? indeks? (PLI).? 2017 m. II ketvirt? pramoninink? nuotaikos i?lieka optimistin?s. Pl?tros tikimasi visuose pagrindiniuose apdirbamosios pramon?s sektoriuose. Pozityvios nuotaikos pramon?s ?mon?se yra ?ger?jan?i? eksporto rodikli? ?ir teigiamos vidaus paklausos rezultatas.

2017 m. II-?j? ketvirt? PLI rodo s?lyginai teigiamas pramoninink? nuotaikas – bendras indekso ?vertis i?lieka pozityvus ir siekia 68 punktus. Tai liudija apie nuosaik? ?alies pramon?s augim?. Optimistin?s nuotaikos pastebimos visuose apdirbamosios pramon?s sektoriuose. Apklausos duomenimis, did?iausias u?tikrintumas, o taip pat ir spar?iausias augimas antr?j? ?i? met? ketvirt? bus matomas elektronikos, ma?in? ir ?rengini?, medienos ir bald? pramon?s sektoriuose. Nuosaikesnis augimas, bet taip pat teigiamas – chemijos, maisto ir g?rim?, tekstil?s ir drabu?i? sektoriuose.

Lyginant su 2016 m. pabaiga, pramoninink? lūkes?iai pakilo 2 punktais ir net 8 punktais, lyginant su pra?jusi? met? tuo pa?iu laikotarpiu. Tai tik patvirtina vyraujan?ias teigiamas nuotaikas Lietuvoje, kurias galima sieti su cikliniu atsigavimu visoje euro zonoje ir ma?esniu neu?tikrintumu tarptautin?se rinkose.

Daugiau nei 60 proc. vis? apklausoje dalyvavusi? pramon?s ?moni? vadov? tikisi padidinti pagaminamos produkcijos kiek?, o dar beveik 28 proc. i?laikyti tok? pat? lyg? kaip ir anks?iau. J? teigimu, tik?tis toki? rezultat? pirmiausia leid?ia didesnis stabilumas u?sienio rinkose.

?ias nuotaikas atspindi ir eksporto prognoz?s – net 50 proc. vadov? ketina didinti eksporto apimtis. Eksporto rink? klausimu itin pozityviai nusiteikusios metal?, ma?in? ir ?rengini?, maisto ir g?rim? pramon?s ?mon?s. 2016 m. buvo s?kmingi vykdant nauj? rink? paie?k? ir ?sitvirtinant naujose rinkose – tai rodo ir did?jantis pramon?s produkcijos eksportas ? JAV, Norvegij?, ?vedij? ir Kinij?. Pirmaisiais ?i? met? m?nesiais Lietuvos eksportuotojai ir toliau s?kmingai didina pardavim? apimtis i?or?s rinkose.? Tikimasi, kad? ?sitvirtinant naujose u?sienio rinkose did?s eksportuojam? preki? apimtys ir palaipsniui augs parduodamos produkcijos kaina.

?velgiant ? ?moni? investicij? prognoz?, antr?j? ?i? met? ketvirt? daugiau nei 47 proc. ?moni? vadov? ketina didinti investicijas. Daugiausiai investicij? bus nukreipta ? ?moni? modernizacij? ir gamybini? paj?gum?, kurie ?iuo metu pramon?s sektoriuje jau vir?ija 77 proc., didinim?. 54 proc. respondent? teig?, kad tikisi turim? gamybini? paj?gum? i?naudojimo lygio augimo. Vis d?lto gamybos modernizavimas yra nei?vengiamas ir d?l poreikio kelti na?umo lyg? spar?iai kylan?io darbo u?mokes?io kontekste.

Spar?iai augant atlyginimams, Lietuva greitai nebebus paj?gi vien pigia darbo j?ga konkuruoti tarptautin?se rinkose. 57 proc. apklaust?j? vadov? nurod?, kad antr?j? ?i? met? ketvirt? prognozuoja tolimesn?? vidutinio darbo u?mokes?io augim?, o? daugiausia toki? prognozi? pateik? elektronikos,? metal?, ma?in? ir ?rengini? pramon?s gamintojai.

Did?iausia ?tampa ir toliau i?lieka darbo rinkoje d?l kvalifikuotos ir nekvalifikuotos darbo j?gos trūkumo. Apklausos duomenimis, 61 proc. apklaust?j? tikisi i?laikyti pana?? darbuotoj? skai?i?. Pabr??iama, kad net ir norint priimti nauj? darbuotoj? ?iuo metu yra labai sunku rasti specialist?. Vir? 70 proc. respondent? teig? ?iuo metu susiduriantys su darbuotoj? stygiumi, ie?kant tiek kvalifikuotos, tiek nekvalifikuotos darbo j?gos. Artimiausiu metu darbuotoj? trūkumas ir toliau i?liks didele problema planuojant ?moni? pl?tr?.

2016 m. IV ketv. PLI santrauka

PLI2016K4


Met? pabaig? pramonininkai vertina teigiamai, tikimasi kai kuri? pramon?s sektori? pl?tros – tai parod? naujausias Lietuvos pramoninink? konfederacijos (LPK) kas ketvirt? atliekamas Pramon?s lūkes?i? indeksas (PLI). Pagrindine pozityvi? nuotaik? prie?astimi ir toliau i?lieka teigiamas vidaus paklausos vertinimas. Indeks? ?iek tiek smukd? nuosaikesn?s eksporto prognoz?s bei vyraujanti ?tampa darbo rinkoje.

2016 m. IV-?j? ketvirt? PLI rodo s?lyginai teigiamas pramoninink? nuotaikas – bendras indekso ?vertis i?lieka pozityvus ir siekia 66 punktus. Visuose sektoriuose lūkes?iai vir?ijo 60 punkt? – tai byloja apie vidutin?s spartos augim?. Palyginus su tre?iuoju ?i? met? ketvir?iu, pramoninink? lūkes?iai pakilo net 5 punktais, ta?iau nukrito 3 punktais lyginant su praeit? met? tuo pa?iu laikotarpiu.

LPK analitik? teigimu, padid?jusios ?aliav? kain? prognoz?s ir did?janti gamybos savikaina (augantis vidutinis atlyginimas bei kapitalo investicijos) paskatino ?mones kelti galutin?s produkcijos kainas. ?mon?s ketina kelti kainas eksporto rinkose, kur ?iuo metu jos yra gan?tinai ?emame lygyje. Maisto ir g?rim? pramon?je prie produkcijos kain? k?limo nuotaik? prisid?jo ilg? laik? u?sit?susi pasaulin?s pieno gamini? ir ?aliav? rink? kriz?. Tai rodo, kad ?mon?s tikisi stabilumo u?sienio rinkose. Taip pat prie toki? lūkes?i? prisid?jo ir jau kur? laik? palaipsniui kylan?ios neapdoroto ir apdoroto maisto produkt? kainos.

Pana?us kain? lygis tur?t? i?likti tekstil?s ir drabu?i?, chemijos bei elektronikos pramon?s ?akose. I?laikyti ?emus kain? lygius ?iuose sektoriuose leid?ia palankios pasaulin?s energetikos s?lygos bei kai kuri? ?moni? taikoma agresyvi kainodara, siekiant diversifikuoti eksporto rinkas.

Nepaisant eksporto lūkes?iuose fiksuoto 5 punkt? kritimo, Lietuvos eksportuotojai ?iemet ir toliau didina pardavim? apimtis i?or?s rinkose. ?? ?vert? labiausiai s?lygojo metal?, ma?in? ir ?rengini?, chemijos, medienos ir bald? pramon?s lūkes?i? susitraukimas. ?mon?s tikisi atrasti ir i?pl?sti eksporto apimtis, ta?iau laukiama kuklesni? augimo temp?.

ES rinkoje vis didesn? d?mes? ?alies verslas skiria Skandinavijos regionui, tuo tarpu did?jantis spaudimas konkurencingumui jau prad?jo bloginti eksporto ? Centrin? Europ? rezultatus. Pasikeitimai pastebimi ir ?moni? kainodaroje – ?mon?s eidamos ? auk?tesn? perkam?j? gali? turin?ias rinkas, kur gal?t? jaustis laisviau didindami produkcijos kainas, ta?iau ?iose rinkose jau egzistuoja stiprūs rinkos dalyviai ir vienintelis būdas juos nugal?ti – ?emesn?s kainos taktika.

?Akivaizd?iai vis dar auga elektronikos gamintoj? eksporto lūkes?iai – daugiausia vil?i? dedama ? ?iaur?s Amerikos, Azijos ir Piet? Europos rinkas, ma?iausiai – ? Rusijos ir NVS ?ali? rinkas. D?iugina ir ? naujas rinkas laipsni?kai did?jantis eksportas, ta?iau nema?a dalimi tai vis dar yra tik atskir? segment? s?km?, bet ne tvari pl?tra. Prognozuojama, kad eksporto pl?tra bus nuosaiki ir sieks apie 2-3 procentus“, – teigia LPK analitikai.

Daugelyje vidaus rinkos sektori? i?lieka pozityvios nuotaikos. Palankias s?lygas vidaus rinkos paklausai sudar? vartotoj? perkamosios galios augimas, kur? s?lygojo gana auk?tas u?imtumas, darbo u?mokes?io perspektyvos bei vartotoj? lūkes?iai. Pramon?s ?moni? atstovai tikisi, jog vidaus vartojimas i?liks ekonomikos jud?jim? i?laikan?iu varikliu ir IV ?i? met? ketvirt?.

?iuo metu ?moni? pl?tra vis dar vykdoma palaikant esam? skolos lyg? arba naudojantis sukauptomis nuosavomis l??omis. Ry?kiausiai lūkes?iai augo elektronikos pramon?je. ?iomis investicijomis ?mon?s siekia ?diegti naujas technologijas, kurios u?tikrint? nauj? produkt? gamybos galimyb?. Skolinimosi tendencijas pramon?s ?mon?se ?iuo metu labiausiai apriboja verslo neapibr??tumas d?l eksporto rink? bei bendras ES vientisumo klausimas. Tikimasi, jog skolinim? ir investicijas paskatins 2014–2020 m. ES investicij? galimyb?s.

Visos pramon?s ?akos darbo u?mokes?io perspektyvas vertino teigiamai. Prognozuojama, jog tolesnis atlyginim? augimas i?liks, ta?iau keliuose pramon?s sektoriuose bus nuosaikesnis nei dabar. Spar?iausi atlyginim? augimai matomi maisto ir g?rim? pramon?je, kurioje tikimasi didesni? gamybos apim?i? d?l eksporto ? naujai atrastas u?sienio rinkas, tuo tarpu tekstil?s ir drabu?i? pramon?je darbuotoj? skai?iaus augimas numatomas tik auk?tomis technologijomis gr?stos tekstil?s gamyboje. Savo abejones d?l kylan?i? atlyginim? i?rei?k? chemijos pramon?s respondentai – ?io sektoriaus ?mon?se anks?iau investuota ? naujus ?renginius ir gamybini? paj?gum? didinim?, tikintis padidinti produktyvum?, nedidinant bendro darbo u?mokes?io biud?eto, nors produkcijos apimtys ir did?t?.

Remiantis ?moni? pateiktomis prognoz?mis, galima tik?tis, jog darbuotoj? skai?ius ne?ymiai padid?s arba nesikeis. Kaip rizik? pramonininkai ??velgia susiklos?iusi? pad?t? darbo rinkoje – konkre?ios kvalifikuotos darbo j?gos trūkumas vis dar daro ?tak? likusiems pramon?s sektoriams. Tikimasi didesnio atlyginim? augimo, siekiant pritraukti atitinkamus darbuotojus arba motyvuoti kitose srityse dirban?ius asmenis persikvalifikuoti ir taip u?pildant atsiradusias darbo vietas.

?Bendra vis? pramon?s ?moni? nuotaika – i?laikyti esam? darbuotoj? skai?i?. Tai yra pozityvus impulsas, ta?iau i?aug?s darbuotoj? poreikis gali dar didesniu tempu kelti darbo u?mokest? Lietuvoje. Did?iausia samda prognozuojama elektronikos pramon?je,“ – apibendrina LPK analitikai.

2016 m. III ketv. PLI santrauka
PLI-2016K3

Lietuvos pramoninink? konfederacija (LPK) vienintel? ?alyje kas ketvirt? atlieka ir pristato auk??iausio lygio 150 Lietuvos ?moni? vadov? nuomoni? ir prognozi? apklausos analiz? – Pramon?s lūkes?i? indeks? (PLI). 2016 m. III ketvir?io PLI i?lieka beveik nepakit?s bei rodo nuosaikias pramon?s ?moni? vadov? nuotaikas – bendrasis indekso ?vertis pozityvus ir siekia 61 punkt?.

Pramon?s lūkes?i? indeksas 2016 m. III-?j? ketvirt? stabilizavosi ties 61 punktu. Ne?ymus padid?jimas (vienu punktu), lyginant su pra?jusiu ketvir?iu, rodo pramon?s ?moni? nuosaikias nuotaikas – rinkose dideli? pasikeitim? ne?adama. Pagrindin?s prie?astys: viso pasaulio bei Europos ekonomika yra sul?t?jusi (pirm?j? ?i? met? ketvirt? ekonomika Europoje augo tik 2%, lyginant su pra?jusi? met? atitinkamu ketvir?iu; prognozuojama, kad Europos ekonomika augs 1,5% ?iais metais). Vidaus paklausa, kuri jau kelis ketvir?ius yra vienas pagrindini? ekonomikos varikli? Lietuvoje, tur?t? ir toliau augti, taip sudarydama palankias s?lygas gamintojams. Prie pozityvi? pramoninink? nuotaik? taip pat prisid?jo ir atsigaunantis eksporto sektorius bei d?l i?or?s veiksni? kritusios energijos ir gamybos kainos.

Did?iausi? ?tak? bendram lūkes?i? rodikliui tur?jo elektronikos pramon?s nuotaikos (rodiklis suma??jo 18 punkt?, ta?iau vis dar i?liko auk??iausias tarp vis? sektori?). Kituose pramon?s sektoriuose i?lieka ne?ymūs lūkes?i? indekso poky?iai, kuriuos geriau galima pasteb?ti analizuojant j? sudedam?sias dalis.

Produkcijos kainos perspektyvos indeksas kilo 9 punktais bei ?iuo metu yra augimo zonoje (52 punktai). Krintan?ios pasaulin?s ?aliav? kainos leid?ia ?mon?ms naudotis pigesne energija, tuo tarpu spar?iai kylantys atlyginimai bei investicijos ? kapital? veikia kaip atsvara. ?moni? prisitaikymo prie kintan?i? rink? strategijose taip pat galima atpa?inti agresyvios kainodaros ?enkl?, kadangi vyksta eksporto diversifikacija, o tai skatina ma?inti kainas vartotojui. Toks ne?ymus indekso kitimas indikuoja, jog produkcijos kainos tur?t? s?lyginai nedid?ti, i?likti ?emuose r??iuose.

Auk??iausias sektorinis ?vertis i?liko tekstil?s ir drabu?i? pramon?je (65 punktai), kadangi visas sektorius yra jautrus spar?iai augantiems minimaliajam bei vidutiniam atlyginimams.

***

Pirmoji papildom? PLI klausim? dalis buvo susijusi su dizainu, kuris ?i? dien? produkt? pozicionavime – viena svarbiausi? dali?, nes parduodama prek? turi atlikti ne tik funkcij?, bet ir būti naudojama keliose skirtinguose veiklose, puo?ti, kurti kokyb?s ?vaizd?.

Net 42,9% i? 147 did?iausi? Lietuvos ?moni? vadov? indikavo, jog dizainas yra integrali ?mon?s veiklos dalis, ta?iau tik 6,8% respondent? teig?, jog dizainas yra svarbiausia ?mon?s veiklos dalis. 14,3% apklaust?j? teig?, jog dizainui neskiria ypatingo d?mesio. 36% ?moni? atstov? teig?, jog yra kitos prie?astys, kod?l ?mon? nekuria dizaino pa?ios. Da?niausiai buvo teigiama, jog B2B klientai prioritet? skiria ne gra?iai pakuotei, o turiniui ir techniniam palaikymui. Taip pat didel? dalis atsakym? parod?, jog dizaino sprendimus ?mon?s gauna i? motinini? ?moni? arba pa?i? u?sakov? (pvz. IKEA).

Antroji papildom? klausim? dalis susijusi su ketvirt?ja pramon?s revoliucija – Pramon? 4.0. Tai did?iausias inovacinis i??ūkis, su kuriuo susidurs Lietuvos ?mon?s, tod?l labai svarbūs pasiruo?imo darbai ir pats ?moni? atstov? po?iūris ? ?i? naujov?. ?moni? buvo teiraujamasi, kaip ?mon?s ruo?iasi Pramon? 4.0 pl?trai, kokios pagalbos tikisi i? valstyb?s ir kas motyvuoja investuoti ? technologinius ir inovatyvius sprendimus.

Dauguma respondent? (56%) tvirtino, jog Pramon? 4.0 yra svarbi tema j? ?monei. Deja, tenka apgailestauti, jog tai vis dar yra per ma?as rinkos dalyvi? susidom?jimas nes rinkoje atsiradus kitoms inovatyvioms ?mon?ms neatsinaujinusios susidurs su rizika savo turim? konkurencingum? prarasti did?iuliu tempu. Tod?l ?ios rizikos suvaldymui svarbūs neatid?liotini veiksmai.

Paskutinis u?duotas klausimas buvo susij?s labiau su motyvacijos i?takomis investuoti ir modernizuotis. Beveik pus? (47%) respondent? teig?, jog tai labiausiai priklauso nuo ?mon?s vadov? po?iūrio ir ?mon?s politikos d?l pl?tros. Antroje vietoje pagal populiarum? buvo i?skirta – konkurencin? aplinka, kuri ver?ia ?mones investuoti siekiant i?laikyti konkurencin? prana?um? rinkoje, tre?ioji populiariausia dalis – atlyginim? augimas. Pastaroji prie?astis ypatingai atsiskleid? Tekstil?s sektoriaus Materiali?j? investicij? statistikoje, kurioje atsiskleid? jog ?io sektoriaus atstovai 2016-?j? pirm?j? ketvirt?, lyginant su 2015-?j? tuo pa?iu laikotarpiu, investicijas didino beveik dvigubai (1,87 karto). Ko gero d?l minimalaus atlyginimo augimo sukaup? paskutinius finansinius i?teklius stengiasi i?silaikyti konkurencin?je aplinkoje.

2016 m. II ketv. PLI santrauka

PLI_jpg


Lietuvos pramoninink? konfederacijos (LPK) atliktas Pramon?s lūkes?i? indeksas (PLI) 2016 met? II ketvirt? rodo pozityvias pramoninink? nuotaikas ir ?iuo metu siekia 60 punkt?, ta?iau pats lūkes?i? indeksas traukiasi jau kelis ketvir?ius i? eil?s. ??kart lūkes?i? tyrim? taip pat papild? klausimai apie emigracijos mast? – daugiau nei pus? apklaust? ?moni? vadov? teig?, jog jau?ia emigracijos poveik? savo ?mon?s veiklai.

LPK atlikta apklausa rodo, kad vis dar stebima Lietuvos ekonomikos pl?tra, ?mon?s yra nusiteikusios vis daugiau investuoti ? konkurencingum?, pl?stis u?sienio eksporto rinkose bei palaipsniui adaptuojasi prie gana spartaus darbo atlygio augimo.

Did?iausi? ?tak? bendram lūkes?i? rodikliui tur?jo elektronikos pramon?s pozityvios nuotaikos (rodiklis kilo net 24 punktais) bei chemijos pramon?s lūkes?i? kritimas 7 punktais. Kituose pramon?s sektoriuose i?lieka ne?ymūs lūkes?i? indekso poky?iai. Pagrindin?s prie?astys, kod?l lūkes?i? rodiklio augimas s?lyginai l?t?ja, – sul?t?jusi eksporto pl?tra ir neapibr??tumas u?sienio rinkose bei padid?jusi ?tampa darbo rinkoje.

Nepaisant augan?io minimalaus atlyginimo bei prognozuot? kapitalo investicij? ? ?rang?, tikimasi, kad produkcijos kainos nedid?s beveik visose pramon?s ?akose. Tokius lūkes?ius puikiai atspindi pasaulin?s ir vietin?s ?aliav? kain? tendencijos bei bendras kain? lygio suma??jimas.

Daugelis pramon?s ?ak? tikisi dabartini? ?aliav? kain? nusistov?jimo, ta?iau matomi ir kain? ma??jimo lūkes?iai. ?enkliausios ?aliav? kain? ma??jimo tendencijos fiksuojamos medienos ir bald? pramon?je bei elektronikos pramon?je. Tam did?iausi? ?tak? tur?jo energetini? i?tekli?, vario ir kit? metal? ?enklus kainos kritimas.

Eksporto lūkes?iuose fiksuojamas 20 punkt? kritimas. Tai labiausiai s?lygojo chemijos ir maisto ir g?rim? pramon?s rodikli? susitraukimas. Chemijos pramon?s ?mon?s gali pasid?iaugti atpigusiomis ?aliavomis, ta?iau vis dar jau?ia spaudim? d?l nepalankios konjunktūros tr??? prekybos rinkose. Maisto ir g?rim? pramon?s ?mon?s, puikiai suvald?iusios nauj? rink? poreikius po Ryt? rink? embargo, II-?j? ketvirt? tikisi, kad eksporto pl?tra nebus sparti, ta?iau ir nema??s. Akivaizd?iai vis dar auga elektronikos gamintoj? eksporto lūkes?iai. Daugiausia eksporto vil?i? vis dar dedama ? ?iaur?s Amerikos, Azijos ir Piet? Europos rinkas, ma?iausiai – ? Rusijos ir NVS ?ali? rinkas.

Daugelyje vidaus rinkos sektori? i?lieka pozityvios nuotaikos. Palankias s?lygas vidaus rinkos paklausai sudar? vartotoj? perkamosios galios augimas ir optimistin?s nuotaikos d?l energetini? produkt? kain? kritimo.Pramon?s ?mon?s tikisi, jog vidaus vartojimas i?liks ekonomikos varikliu ir II-?j? ?i? met? ketvirt?. Ta?iau tokia vidaus ir i?or?s situacija rinkoje neigiamai veikia ?alies prekybos balans?, o ilgalaikis deficitas potencialiai i?augins ?alies skol?. Ilgalaik? skola, finansuojama tarptautini? finans? rink?, suma?int? Lietuvos konkurencingum?.

Visos pramon?s ?akos darbo u?mokes?io perspektyvas vertino teigiamai – bendrasis indeksas siekia 82 punkt?. Toks ?vertinimas rodo ?moni? nusiteikim? adaptuotis prie did?jan?io minimalaus atlygio bei didesnes bendras i?laidas ?mogi?k?j? i?tekli? i?laikymui. Ta?iau taip spar?iai kylantys darbo ka?tai gali kelti gr?sm? eksporto pl?trai.

***

LPK lūkes?i? tyrim? ?? ketvirt? taip pat papild? klausimai apie emigracijos mast?. Nepalankios demografin?s tendencijos yra vienas pagrindini? veiksni?, kurie ?vardinami kaip ribojantis Lietuvos ūkio pl?tr?. Daugiau nei pus?(52,1%) did?i?j? pramon?s gamintoj? teig?, jog jau?ia emigracijos poveik? savo ?mon?s veiklai. Senstanti demografija taip pat neramina beveik pus? did?i?j? pramon?s ?moni? vadov? (47,9%).

Did?iausius sunkumus, su kuriais susiduria darbo rinkoje, pramonininkai ?vardino ribot? kompetenting? ir kvalifikuot? darbuotoj? pasiūl?, gabi? jaun? darbuotoj? stok?, didel? darbuotoj? rotacij?. Daugelis ?moni? teig?, jog darbuotojus da?niausiai yra priversti samdyti be reikiamos patirties, o reikalingais mokymais u?siima ?mon?s viduje.

Negal?damos rasti tinkam? darbuotoj?, ?mon?s vis da?niau ry?tasi pa?ios diegti alternatyvius sprendimus: samdomos i?orin?s ?mon?s atlikti tam tikrus u?davinius, darbuotojai ?darbinami be patirties ir mokomi, diegiami ?vairūs technologiniai sprendimai, samdomi specialistai i? u?sienio, siūlomi didesni atlyginimai nei pas konkurentus bei naudojamos skatinamosios priemon?s (pvz. priedai prie darbuotojo atlygio u? surast? ir atvest? kit? darbuotoj?).

Apklaustieji tvirtino, jog demografin?s problemos Lietuvoje gali būti sprend?iamos kuriant naujas jaunimui pritaikytas darbo vietas, sudarant s?lygas investicij? pritraukimui, taip pat skatinant versl? investuoti ? darbuotojus – teikiant subsidijas ar tam tikras lengvatas mentoryst?s metu. Didel? dalis ?moni? vadov? min?jo, kad i?laidos, susijusios su darbuotoj? atlyginimu, vis dar yra per daug apmokestinamos ir stabdo ?moni? konkurencinio prana?umo pl?tr?.

2016 m. I ketv. PLI santrauka

PLI 2016 m I ketv


Lyginant su 2015-?j? met? paskutiniu ketvir?iu pramon?s lūkes?i? indeksas 2016 m. I-?j? ketvirt? krito 6 punktais, ta?iau bendrasis pramon?s lūkes?i? rodiklis i?liko stabilaus augimo zonoje:? prognoz? pirmam 2016 m. ketvir?iui siekia 63 punktus. Pagrindin?s prie?astys, kod?l lūkes?i? rodiklio augimas s?lyginai sul?t?jo, – nepasiteisin? prekybos ? u?sienio rinkas lūkes?iai, d?l kvalifikacijos trūkumo bei minimalaus darbo u?mokes?io k?limo sul?t?jusi darbuotoj? samda.

Did?iausi? ?tak? bendram lūkes?i? rodikliui tur?jo metal?, ma?in? ir ?rengini? bei medienos ir bald? pramon?s sektori? lūkes?i? kritimas atitinkamai 12 punkt? ir 8 punktais, bei chemijos pramon?s lūkes?i? kritimas 7 punktais. Kituose pramon?s sektoriuose i?lieka ne?ymūs lūkes?i? indekso poky?iai. Metal?, ma?in? ir ?rengini? pramon?je lūkes?i? pakitimus l?m? ne?ymiai suma??j?s nauj? ilgalaiki? u?sakym? kiekis, kuris u?tikrina stabilum? ?mon?se, bei nekylanti vidaus paklausa. Medienos ir bald? pramon?je did?iausi? ?tak? dar?darbuotoj? samdos sul?t?jimas: medienos perdirbimo ?mon?s jau kelet? met? kelia kvalifikuot? darbuotoj? trūkumo problem? ir vidutiniame laikotarpyje numato galimyb? investuoti ? gamybos ?rang?, pakeisian?i? ?mogaus darbo j?g?, i?laikant dabartines darbo vietas ir apmokant esamus darbuotojus dirbti su nauja ?ranga.

D?l augan?io minimalaus atlyginimo bei kapitalo investicij? ? ?rang?, produkcijos gamybos i?laidos tur?t? augti. Bendras produkcijos kain? rodiklis augo 13 punkt? ir rodo, jog artimiausiu metu defliacin?s būsenos kainos tur?t? prad?ti stabilizuotis esamuose r??iuose. Didel?s ?takos bendram infliacijos rodikliui turi preki?, transporto ir elektros, duj? ir kito kuro kain? poky?iai.

Pramon?s ?mon?s tikisi, kad ?aliav? kainos stabilizuosis ir prad?s kilti – tai rodo bendras ?aliav? kain? rodiklis siekiantis 50 punkt?. Daugelis pramon?s ?ak? tikisi dabartini? kain? nusistov?jimo. ?enklesnis lūkes?i? rodiklio pokytis matomas chemijos pramon?je, kur indeksas krito nuo 59 punkt? baz?s iki 50 punkt?, bei elektronikos pramon?je pasteb?tas staigus kritimas 20-?ia punkt?: nuo 62 iki 42. Tam did?iausi? ?tak? tur?jo energetini? i?tekli?, vario ir kit? metal? ?enklus kainos kritimas.

Nors nauj? eksporto rink? atv?rimas – ma?esnis, nei tik?tasi, nauj? rink? paie?kos t?siasi. Svarbi? Lietuvos prekybos partneri? ūkio augimo perspektyvos vertinamos palankiai. Daugiausia vil?i? dedama ? ?iaur?s Amerikos, Azijos ir Piet? Europos rinkas, ma?iausiai – ? Rusijos ir NVS ?ali? rinkas. 2015 m. IV-?j? ketvirt? eksporto rink? klausimu buv? pozityviai nusiteik? maisto ir g?rim? pramon?s ?moni? atstovai savo lūkes?ius 2016 m. I-?j? ketvirt? atitinkamai didino 17 punkt?. Tok? po?iūr? gal?jo suformuoti augantys lūkes?iai i?naudoti naujai atsiverian?ias Ryt? rinkas bei s?kminga prekybos ekspansija ? JAV. Statistika rodo, kad pieno produkcijos eksportas augo beveik 7 kartus lyginant vien 2015 m. III ketv. duomenis su 2014 m. III ketv. duomenimis. Matant perspektyvas eksporto srityje, bendras pramon?s eksporto lūkes?i? indeksas kilo ?enkliai – nuo 64 iki 74 punkt?.

Vartotoj? pasitik?jimo indeksas po penki? m?nesi? kritimo v?l prad?jo augti ir gruod?io m?nes? siek? -7 punktus. Skirtinguose vidaus rinkos sektoriuose matomas vartojimo augimas taip pat pozityviai nuteikia ir pramon?s ?mones. Vidaus paklausos perspektyvos rodiklis, siekiantis 57 punktus, rodo, jog tikimasi augimo ir vidaus rinkoje. Palankias s?lygas vidaus rinkos paklausai sudar? vartotoj? perkamosios galios augimas ir galimai optimistin?s nuotaikos d?l energetini? produkt? kain? kritimo.

Lūkes?iai d?l nauj? darbuotoj? paklausos labiausiai keisis maisto ir g?rim? bei metal?, ma?in? ir ?rengini? sektoriuose. Bendra vis? pramon?s ?moni? nuotaika – i?laikyti esam? darbuotoj? skai?i?. Bendrasis lūkes?i? indeksas krito 8-iais punktais ir dabar siekia 51 punkt?. Did?iausi? ?tak? tokiam rodikli? poky?iui galime ??velgti materiali?j? investicij? did?jimo statistikoje. D?l problemati?k? kvalifikuot? darbuotoj? paie?k? bei kylan?io minimalaus atlyginimo, ?mon?s linkusios turimus ?emiausios kvalifikacijos darbuotojus apmokyti ir kelti darbo viet? prid?tin? vert? nekvalifikuot? darbo j?g? kei?iant ?renginiais. Tokia tendencija i?lieka visuose sektoriuose, i?skyrus elektronikos pramon?, kurioje ?emos kvalifikacijos darbuotoj? skai?ius ma?as, o auk?t?sias technologijas i?manan?i? darbuotoj? poreikis – did?iausias.

Visos pramon?s ?akos darbo u?mokes?io perspektyvas vertino teigiamai – bendrasis indeksas siekia 60 punkt? ir rodo stabil? atlyginim? augim?.

Esant dideliam neapibr??tumui rinkose ?mon?s vis dar prie?taringai ?iūri ? papildom? skolinim?si. Skolinimosi rodiklio reik?m? paskutin? ketvirt? nukrito 2 punktais ir siekia 50 punkt? rib?. Kaip ir 2015 met? paskutiniame ketvirtyje, 2016 m. prad?ioje verslo ry?tas skolintis i?lieka ma?as. ?iuo metu ?moni? pl?tra vykdoma sukauptomis nuosavomis l??omis. Atsiradusios ES investicij? galimyb?s taip pat paskatino ?mones papildomai investuoti ? gamybos procesus bei ?renginius, ta?iau trumpajame laikotarpyje i?liekantis neapibr??tumas neskatina pramon?s ?moni? varstyti bank? duris ir prad?ti skolintis.

2016-ieji parodys, koki? ekonomikos raid? matysime vidutiniame laikotarpyje ateityje. Met? prad?ioje vyraujan?ios auk??iausio lygio Lietuvos pramon?s ?moni? vadov? nuotaikos ir lūkes?iai – pozityvūs, o tai rei?kia, kad Lietuvos ekonomika atsistato ir tikimasi stabilaus ekonomikos augimo, paremto eksporto rink? pl?tra, auk?tesn?s kvalifikacijos darbuotoj? kiekio ir darbo u?mokes?io did?jimu, kylan?ios vidaus rinkos paklausa bei ?moni? investicijomis ? konkurencing? gamyb?.

2015 m. IV ketv. PLI santrauka

PLI 2015 m IV ketv


Lyginant su tre?iuoju ?i? met? ketvir?iu, pramon?s lūkes?iai ketvirt?j? ketvirt? kilo 6 punktais. Bendrasis pramon?s lūkes?i? rodiklis i?liko augimo zonoje ir paskutin? ketvirt? siekia 69 punktus. Pozityvios nuotaikos pramon?s ?mon?se yra suaktyv?jusio vidaus vartojimo ir nuoseklaus nauj? u?sienio rink? paie?k? rezultatas.

Did?iausi? ?tak? bendram lūkes?i? rodikliui tur?jo maisto ir g?rim? pramon?s lūkes?i? kritimas 14 punkt?, chemijos pramon?s – augimas 15 punkt?, bei metal?, ma?in? ir ?rengini? sektoriaus lūkes?i? ?uolis ? vir?? 18 punkt?. Rezultatai rodo, jog maisto sektoriuje ?mon?s ateit? vertina atsargiau d?l vis dar besit?sian?io nauj? rink? paie?kos proceso, kain? spaudimo i? defliacijoje esan?ios rinkos ir pasaulini? pieno produkt? kain? kritimo tendencij?. Chemijos pramon?s ?moni? nuotaikas labiausiai l?m? palankios pasaulin?s energetikos i?tekli? tendencijos ir pozityvūs lūkes?iai ilgajame laikotarpyje, tod?l ?iame sektoriuje jau matoma investicij? pl?tra.

Produkcijos kain? perspektyvos pramon?je i?lieka ne?ymaus ma??jimo būsenoje. Bendras produkcijos kain? rodiklis augo 10 punkt? ir rodo, jog po keli? ketvir?i? defliacin?s būsenos kainos tur?t? prad?ti stabilizuotis esamuose r??iuose.

Vartotoj? pasitik?jimo indeksas po penki? m?nesi? kritimo v?l prad?jo augti ir spalio m?nes? siek? 10 procentini? punkt?. Realiai rinkoje matomas vartojimo augimas taip pat pozityviai nuteikia ir pramon?s ?mones. Vidaus paklausos perspektyvos rodiklis, palyginus tre?i?j? ?i? met? ketvirt? su ketvirtuoju, pakilo 14 punkt?. Palankias s?lygas vidaus rinkos paklausai sudar? vartotoj? perkamosios galios augimas ir galimai optimistin?s met? pabaigos nuotaikos.

Tre?i?j? ketvirt? eksporto rink? klausimu buv? itin pozityviai nusiteik? maisto ir g?rim? bei tekstil?s ir drabu?i? pramon?s ?moni? atstovai savo lūkes?ius ketvirt?j? ketvirt? atitinkamai ma?ino 25 ir 11 punkt?. Tok? po?iūr? gal?jo suformuoti u?sit?susi nauj? rink? paie?ka ir ?enklus bendras eksporto rodikli? kritimas NVS, Rusijos ir MENA – Artim?j? Ryt? ir ?iaur?s Afrikos – ?ali? rinkose. Toki? tarptautin?s prekybos pad?t? ?iek tiek atsveria augantys pardavimai Europos S?jungos rinkoje. Bendros ?i? sektori? eksporto perspektyvos krito ne?enkliai – nuo 65 iki 64 punkt? – ir i?liko augimo zonoje.

Pramon?s ?mon?s tikisi, kad ?aliav? kainos prad?s stabilizuotis – tai rodo bendras ?aliav? kain? perspektyv? rodiklio kilimas nuo 45 iki 56 punkt?. Daugelis pramon?s ?ak? tikisi dabartini? kain? nusistov?jimo. ?enklesnis? rodiklio augimas matomas chemijos pramon?je, kur indeksas kilo nuo ?emos 30 punkt? baz?s iki 59 punkt?.

Lūkes?iai d?l nauj? darbuotoj? paklausos labiausiai keisis maisto ir g?rim? bei metal?, ma?in? ir ?rengini? sektoriuose.Pirmajame sektoriuje indeksas krito 16 punkt? ir atsidūr? ties 63 procent? riba. Tuo tarpu metal?, ma?in? ir ?rengini? pramon? ? darbuotoj? kiekio kitim? ?velgia labai pozityviai – indeksas kilo 28 punktais. Bendras apdirbamosios pramon?s lūkes?i? d?l darbuotoj? paklausos rodiklis i?liko beveik nepakit?s, t.y. teigiamas ir siek? 59 punktus.

Visos pramon?s ?akos darbo u?mokes?io perspektyvas vertino teigiamai, o bendras indeksas kilo 3 punktais ir? i?liko palyginti auk?tas.

Esant dideliam neapibr??tumui rinkose ?mon?s vis dar prie?taringai ?iūri ? papildom? skolinim?si. Skolinimosi rodiklio reik?m? paskutin? ketvirt? nukrito 1 punktu ir siekia 51 punkto rib?. Kaip ir tre?iajame ketvirtyje verslo ry?tas skolintis i?lieka ma?as, bet skolinimosi paklaus? ateityje gali padidinti ?moni? ketinimai pl?stis ? naujas u?sienio rinkas ir naujojo 2014-2020 m. ES fond? investicij? laikotarpio prad?ia.

Lietuvos darbdavi? po?iūris ? pab?g?lius ir j? integravim? ? darbo rink? yra pozityvus:? 46,25 proc. respondent? atsak?, jog priimt? pab?g?lius darbui ? savo ?mon?, 27,5 proc. negal?jo atsakyti ? ?? klausim? ir tik 26,25 proc. apklaust?j? nurod?, kad yra nepasireng? priimti toki? darbuotoj?.

Atsakydami ? klausim?, koki? paskat? priimti pab?g?lius i? valstyb?s tikisi,? pramon?s ?moni? atstovai min?jo, jog tikisi mokestini? lengvat? (42,5 proc.) arba subsidij? (36,25 proc.). 21,25 proc. respondent? min?jo, kad tikisi, jog? ? Lietuv? atvyks kvalifikuoti arba ma?ai kvalifikuoti specialistai, kurie turi motyvacij? dirbti – tokiu atveju ?mon?s sutikt? tokius darbuotojus priimti ir be papildom? paskat? i? valstyb?s. Regionuose vykdantys veikl? respondentai pa?ymi, kad nekvalifikuotos darbo j?gos regionuose netrūksta, tod?l ?mones domint? tik auk?tos kvalifikacijos darbuotojai.

Kalbant apie valstyb?s vaidmen? integruojant pab?g?lius ? darbo rink? ir visuomen?, Lietuvos gamintojai tikisi, kad jiems bus suteikiamas?pradinis profesinis mokymas (36,25 proc.), ?ini? ir darbo patirties patikra (28,75 proc.). 35 proc. respondent? nuomone, pab?g?lius geriausia integruoti suteikiant intensyvius kalbos kursus, profesin? mokym?, greitus leidimus dirbti bei dedant dideles pastangas ? ?tampos bei prie?i?kumo prie? atvyk?lius ma?inim?.

Darbdavi? atstovai nurod?, jog patys gal?t? ?vairiomis priemon?mis prisid?ti prie ?i? pab?g?li? integravimo iniciatyv?: pradinio profesinio mokymo ?mon?se (43,75 proc.), socialin?s integracijos iniciatyv? (23,75 proc.), vietinio ?ini? ir darbo patirties patikrinimo (16,25 proc.). Kiti teig?, jog svarbiausia ?mon?ms prisid?ti prie teigiamo visuomen?s po?iūrio ? pab?g?lius formavimo. Dalis ?moni? atsak?, jog ?io klausimo n?ra svars?iusios arba tam neturi ?mogi?k?j? resurs?.

UAB ?Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius ?ilinskas taip pat pristat? Lietuvos ?moni? ?siskolinimo lyg? – indeks? DIX. ?is indeksas parodo vienam darbdaviui tenkant? vis? Lietuvos darbdavi? ?siskolinim? ?Sodrai“. Kuo ma?esn? indekso reik?m? – tuo geriau sumokami ar i?ie?komi socialinio draudimo mokes?iai, taip pat tai parodo ir geresn? bendr? ekonomikos būkl?. Nuo 2011 m., kada prad?tas skai?iuoti indeksas DIX, buvo fiksuojamas daugma? tolygus Lietuvos ?moni? vidutin?s skolos ?Sodrai“ ma??jimas. Ta?iau ?.m. III ketvirt? jis netik?tai i?augo , o IV ketv. prad?ioje – jo pagreitis reik?mingai sul?t?jo. Pirm?j? kart? nuo kriz?s pabaigos verslo ?siskolinimai ?Sodrai“ nebema??ja – tai dar vienas rodiklis, liudijantis, kad Lietuvos ūkio pl?tra prad?jo l?t?ti.

2015 m. III ketv. PLI santrauka

PLI 2015 m III ketv


Atliktas lūkes?i? indekso tyrimas buvo suskirstytas ? tris dalis: PLI, Socialinio modelio tyrim? bei Absolvent? kvalifikacijos darbdavi? akimis tyrim?.

1. Pramon?s lūkes?i? indekso tyrimas

Indekso rodikliai ruo?iami 2015 m. III-i?j? ketvirt? lyginant su 2014 m. III-iuoju ketvir?iu.

Lyginant su pirmuoju met? ketvir?iu, pramon?s lūkes?iai pakilo 8 punktais, ir toliau i?lieka augimo zonoje bei siekia 63 punktus. Toks rezultatas rodo, kad ?mon?s ateit? vertina atsargiai, ta?iau vis dar tikisi pl?tros. Did?iausi? ?tak? visos apdirbamosios pramon?s lūkes?i? rodikliui dar? maisto ir g?rim? pramon?s indekso kilimas nuo 53 iki 83 punkt? ribos. ?iuo metu did?iausi? spaudim? patiria chemijos pramon? d?l vis dar nepalankios konjunktūros tr???, bei PET granuli? prekybos rinkose.

Nors lūkes?i? rodiklis i?lieka teigiamas ir stabilus, vidaus vartojimo prognoz?s yra ?minuso“ zonoje ir siekia tik 45 punktus. Tam ?takos didelis ekonominis ir politinis neapibr??tumas u?sienyje, o taip pat ?enklaus pager?jimo nesulaukiantis eksportas, kuris duoda didel? multiplikatoriaus efekt? vidaus vartojimui. Tik?tina, kad vidaus vartojimo pl?tr? artimiausiu metu labiausiai palaikys did?janti gyventoj? perkamoji galia (auga atlyginimai ir ma??ja nedarbas).

Darbuotoj? kiekio indekso reik?m? ne?ymiai vir?ija 60 punkt? reik?m? ir siekia 61 punkt?. Toks rezultatas liudija apie atsarg? ?moni? nusiteikim? nauj? darbo viet? kūrimo at?vilgiu. Gamintoj? pateiktos darbo rinkos prognoz?s rodo palankesn? verslo po?iūr? ? nauj? darbo viet? kūrim? (u?imtumo indeksas vir?ija 61 punkt? rib?) d?l augim? rodan?i? produkcijos kieki? (58 punktai). Taip pat ?mon?s ketina didinti atlyginimus esamai darbo j?gai.

Skolinimosi rodiklio reik?m? 2015 m. tre?i?j? ketvirt? siekia 52 punktus ir i?lieka augime, ta?iau rodo verslo nery?t? skolintis. Tokius respondent? atsakymus galime pateisinti i?liekan?iu neapibr??tumu d?l susiklos?iusios situacijos kaimynin?se rinkose ir neai?kumu, u?sit?sus politiniams/finansiniams nesutarimams pa?ioje Europoje. Kita vertus, skolinimosi paklaus? ateityje gali padidinti ?moni? ketinimai pl?stis ? naujas u?sienio rinkas ir naujojo ES struktūrin?s paramos laikotarpio prad?ia.

Eksporto prognoz?s i?lieka pozityvios – jau 2015 m. I ketvir?io PLI tyrimo rezultatai parod?, kad nepaisant ?temptos pad?ties i?or?s rinkose, kas antras gamintojas 2015 m. planavo eksporto pl?tr?. Esama statistika rodo, kad eksporto ?em?lapyje vyk? ?enklūs poky?iai t?siasi – pl?tra ? NVS rink? ma??ja (-41,10 proc., lyginant 2015 m. I ketv.? su 2014 m. I ketv.), o eksportas ? kitas rinkas spar?iai auga – pavyzd?iui, ? Piet? Amerik? 107,49 proc., lyginant 2015 m. I ketv.? su 2014 m. I ketv.,? ? Azij? – 76,19 proc.

Tre?iojo ketvir?io pramon?s eksporto indeksas patvirtina eksporto augimo statistik? – PLI eksporto indeksas augo nuo 58 iki 65 punkt?. Itin pozityviai nauj? eksporto rink? at?vilgiu nusiteik? maisto ir g?rim? bei tekstil?s ir drabu?i? pramon?s ?mon?s (atitinkamai 80 ir 75 lūkes?i? indekso punktai). Tuo tarpu chemijos pramon?s eksporto indeksas pakilo 14 punkt? ir jau rodo pozityvesn? nusiteikim? ?iame sektoriuje, kuriame eksporto rodikliai krenta pastaruosius kelis metus (-12,13 proc., lyginant 2015 m. I ketv. su 2014 m. I ketv.).

2. Socialinio modelio tyrimas

Lietuvos gamintoj? po?iuris ?? Darbo santyki? ir valstybinio socialinio draudimo teisin? administracin? model?:? net 44,8 proc. respondet? tvirtina, kad palengvinus terminuot?j? sutar?i? s?lygas ?ios ?mon?s ?darbint? papildom? darbuotoj?, likusi respondent? dalis (55,2 proc.) nurod?, jog ?darbinimui tokie poky?iai ?takos nedaryt?. Klausimas d?l didesnio atleidim? i? darbo reguliavimo lankstumo taip pat parod? darbdavi? pozityv? nusiteikim? –? 47,9 proc. apklaust?j? teig?, jog toks lankstumas skatint? darbdavius sukurti daugiau darbo viet? ?mon?se.

? klausim? d?l ?moni? po?iūrio ? kolektyvines sutartis ir ar ma?esn?s garantijos darbuotojams paskatint? ?mon?se pasira?yti tokias sutartis 18,8 proc. respondent? nurodo, jog yra tiesiogiai suinteresuoti savo darbuotoj? gerove ir tai paskatint? pasira?yti kolektyvines sutartis,? 58,3 proc. respondent? neplanuoja imtis papildom? veiksm? suma?inus darbuotoj? garantijas.? 22,9 proc.? teigia, jog su kolektyvini? sutar?i? s?voka jie yra per ma?ai susipa?in?. Atsakydami ? klausim? d?l lokauto? reikalingumo, ketvirtadalis respondent? tvirtino, kad lokautas jiems yra reikalingas, 21,9 proc.? tikino, jog lokautu? jie neplanuoja naudotis. Daugiau nei pus? respondent? (53,1proc.) pripa?ino, kad jie yra per ma?ai supa?indinti su ?ia s?voka ir tur?t? geriau i?siai?kinti diskutuojamas s?vokas.

3. Absolvent? kvalifikacijos tyrimas

LPK dalyvaudama Strategini? partnerys?i? projekte ?GRADual: Increasing Students/Graduates Employment Readiness”?? ir atsi?velgdama ? problematikos aktualum?, i?tyr? darbdavi? po?iūr? ? absolvent? ?sidarbinimo galimybes. Nors jaunimo (nuo 15 iki 24 met?) nedarbo lygis Lietuvoje palaipsniui ma??ja, ta?iau vis dar i?lieka auk?tas – apie 17 proc. (2015 m. gegu??s m?n.). Pasak darbdavi?, darbuotojo ?gūd?iams keliami reikalavimai s?kmingam darbui atlikti tiesiogiai koreliuoja su asmeniniais ir sisteminiais ?gūd?iais, kuri? trūksta absolventams. 23,7 proc. respondent? teig?, jog svarbiausi? darbuotojo ?gūd?iai – geros profesin?s ?inios, tuo tarpu net 28,6 proc. atsak?, kad? jaunieji specialistai būtent ir neturi ?i? ?gūd?i?. Pana?iai koreliavo ir kiti? atsakymai: geb?jimas produktyviai dirbti komandoje, geb?jimas ?od?iu ir ra?tu? d?styti mintis u?sienio kalba, geb?jimas efektyviai naudoti darbo laik?. Darbdaviai ?vardino specifines ?inias, kuri? trūksta jauniesiems darbuotojams: projekt? valdymo (13,7 proc.),? inovacij? valdymo (12,1 proc.), darbo su kompiuteriu ?gūd?iai (10,5 proc.). 32,9 proc. respondent? pripa??sta, kad tai susij? su tiesiogin?s? praktikos/mentoryst?s darbo vietoje nebuvimu.

?gud?i? trūkumo ir jaunimo nedarbo statistika rodo, kad yra būtina imtis atitinkam? veiksm? ?vietimo srityje, kuriant naujas strategijas ne tik nacionaliniame, bet ir Europos S?jungos lygmenyje (daugelyje ?ali? jaunimo nedarbo lygis yra auk?tesnis nei 25proc.) ir priimti valinius politinius sprendimus reformoms ?gyvendindinti.

Lietuvos pramoninink? konfederacija (LPK) vienintel? ?alyje kas ketvirt? atlieka ir pristato auk??iausio lygio 150 Lietuvos ?moni? vadov? nuomoni? ir prognozi? apklausos analiz? – Pramon?s lūkes?i? indeks? (PLI).? Kartu su 2015 m. III ketvir?io Pramon?s lūkes?i? indeksu buvo atlikta? dar ir keleto aktuali? visuomenei klausim? analiz? – Lietuvos gamintoj? po?iūris ? Darbo santyki? ir valstybinio socialinio draudimo teisin? administracin? model? bei absolvent? ?sidarbinimo galimybi? tyrimas.

2015 m. I ketv. PLI santrauka

Augimas ? naujas rinkas jau kompensuoja eksporto praradimus NVS regione

  1. Pramon?s lūkes?iai i?lieka augimo zonoje, ta?iau tik ne?ymiai vir?ija kritin? 50 punkt? rib? ir siekia 55 punktus. Tos rezultatas rodo, kad ?mon?s ateit? vertina atsargiai, ta?iau vis dar tikisi nedidel?s pl?tros.
  2. ?iuo metu did?iausi? spaudim? patiria du sektoriai – maisto pramon?, kuri ken?ia nuo sankcij? ir sud?tingos situacijos NVS valstyb?se bei Rusijoje; bei chemijos pramon?, kuri patiria spaudim? d?l nepalankios konjunktūros tr??? prekybos rinkose.
  3. Nors lūkes?i? rodiklis i?lieka teigiamas ir stabilius, vidaus vartojimo prognoz?s yra ?minuso“ zonoje ir siekit tik 44 punktus. Tam ?takos tur?jo ?enkliai pablog?j? Lietuvos vartotoj? lūkes?iai bei nepager?jusios darbo rinkos perspektyvos. Vidaus vartojimo pl?tr? artimiausiu metu labiausiai palaikys did?janti gyventoj? perkamoji galia. Prognozuojame, kad pirm?j? ?i? met? ketvirt? vidaus prekybos augimas nevir?ys 4 proc.
  4. Gamintoj? pateiktos darbo rinkos prognoz?s rodo, kad verslas atsargiai ?iūri ? nauj? darbo viet? kūrim? (u?imtumo indeksas tik ne?ymiai vir?ija 50 punkt? rib?), ir nauj? darbuotoj? beveik nesamdys d?l padid?jusio neapibr??tumo. Ta?iau ?mon?s ketina didinti atlyginimus esamai darbo j?gai, kas kels gyventoj? perkam?j? gali?.
  5. U?imtumo indekso reik?m? ne?ymiai vir?ija 50 punkt? reik?m? ir siekia 53 punktus. Toks rezultatas rodo atsarg? ?moni? nusiteikim? nauj? darbo viet? kūrimo at?vilgiu. Kita vertus, LPK atliekamos gamintoj? apklausos ir turima oficiali statistika rodo, kad nepaisant ?temptos situacijos i?or?s rinkose, kol kas neigiam? poky?i? Lietuvos darbo rinkoje n?ra.
  6. Skolinimosi rodiklio reik?m? pirm?j? 2015 m. ketvirt? siekia 45 punktus ir i?lieka ?minuso“ teritorijoje. Tokie rezultatai atspindi verslo nerim? d?l susiklos?iusios situacijos kaimynin?se i?or?s rinkose. Kita vertus, skolinimosi paklaus? ateityje gali padidinti ?moni? strategijos pl?stis ? naujas u?sienio rinkas bei prasidedantis naujasis ES struktūrin?s paramos laikotarpis.
  7. Eksporto prognoz?s i?lieka pozityvios: nepaisant ?temptos pad?ties i?or?s rinkose, kas antras gamintojas 2015 m. prad?ioje planuoja eksporto pl?tr?. Tiesa, LPK atlikta verslo apklausa rodo, kad eksporto ?em?lapyje vyksta ?enklūs poky?iai – ?enkliai ma??ja ?moni? noras pl?stis ES ir NVS rinkose, tuo tarpu itin sustipr?jo ?moni? planai pl?stis ? naujas eksporto rinkas, labiausiai – ? Azijos region?, kur didinti pardavimus ketina 23 proc. apklaust?j? verslo atstov?. ?mon?s taip pat aktyviai pl?tos prekyb? Pers? ?lankoje, ?iaur?s ir Piet? Amerikoje, Afrikoje.
  8. Turima eksporto statistika jau dabar liudija apie laipsni?k? Lietuvos eksporto ?em?lapio transformacij?. D?l kriz?s NVS regione eksportas ? NVS rinkas pernai susitrauk? 158 mln. EUR, ta?iau eksportas ? naujas rinkas (Azija, ?iaur?s ir Piet? Amerika, Pers? ?lanka, Afrika) pernai i?augo 176 mln. EUR. Tai rodo, kad eksporto augimas ? naujas rinkas kompensavo visus netekimus NVS regione ir padidino bendras lietuvi?kos kilm?s preki? eksport? 18 mln. EUR. Jeigu eksportas ? naujas rinkas 2014 m. visi?kai nepadid?t? (t.y. i?likt? 2013 m. lygyje), bendras lietuvi?kos kilm?s preki? eksporto augimas siekt? ne 4,2 proc., o tik 2.2 proc., t.y. augt? 1,9 karto l??iau nei ?iuo metu.

Lietuvoje tre?i? 2014 m. ketvirt? siek? 9,3 proc. ir, palyginti su tuo pa?iu 2013 m. laikotarpiu, suma??jo 1,8 proc. Ne gana to, u?imt?j? skai?ius pramon?je per metus padid?jo 3 proc., arba beveik 6 tūkst.


安徽25选5玩法 老时时彩历史开奖记录 pt平台娱乐 皇家时时彩 扑克赌博三公技巧大全 名人彩票倒闭 pk10冠军基本走势图 黑龙江时时开奖结360 北京pk计划群软件 齐齐乐捕鱼红包版 组选包胆选号技巧